Leonardas da Vinčis gimė Toskanoje Vinčio miestelyje. Berniukas buvo nesantuokinis vaikas, jį augino tėvas. Apie mamą buvo žinoma tik tiek, kad jos vardas Katerina. Tačiau, kas ji konkrečiai – išlieka paslaptimi. Žinoma, kalbų būta įvairių: kad ji valstietė, kad iš garsios šeimos ir pan. Pats Leonardas, tikėtina, savo mamą pažinojo, kadangi būdamas 41 metų jis į savo namus priėmė moterį, kurios vardas buvo Katerina. Ji gyveno čia dvejus metus, kol mirė.

Leonardui gyvenant pas tėvą Florencijoje, pastarasis parodė sūnaus piešinius vienam įtakingiausių to meto Florencijos menininkų – Verokjui. Šis apstulbo išvydęs tokį talentą ir priėmė Leonardą į savo dirbtuves tobulintis. Po kuri laiko Leonardas tapo Florencijos tapytojų gildijos nariu, net pralenkė savo mokytoją.

Tačiau 1482 metais Leonardas persikėlė gyventi į Milaną. Čia jis dirbo Sforcų dvare scenografu, dekoracijų dizaineriu, net linksmintoju, taip pat tapė paveikslus. Šiuo laikotarpiu gimė tokie jo kūriniai kaip „Gražioji Feronjė“, „Dama su šermuonėliu“.

Leonardas da Vinčis domėjosi ir visiškai priešingais menui dalykais. Pavyzdžiui: anatomija, astronomija, geografija ir kt. Domėjimasis žmogaus anatomija bei judesiais paskatino sukurti tokį daugeliui žinoma kūrinį kaip „Vitruvijaus žmogus“.

1513 metais Leonardas išvyko į Romą. Čia Belvederio rūmuose jis trejus metus atsidavė moksliniams bei inžineriniams eksperimentams. Šiuo laikotarpiu jis ypač domėjosi su vandeniu susijusiais reiškiniais. Taip gimė potvynius vaizduojančių kūrinių serija.

Leonardas galiausiai persikėlė į Prancūziją, kur ir praleido likusią savo gyvenimo dalį. Drauge atsigabeno garsiausius savo kūrinius: „Mona Liza“, „Madona ir Kūdikis su Šv. Ona ir avinėliu“, „Šv. Jonas Krikštytojas“. Kalbama, kad čia jis tapė jau mažai.