Šiandieninis verslo sektorius sunkiai įsivaizduojamas be derybų. Derybos yra toks bendravimo būdas, kai šalys, siekdamos skirtingų tikslų ir laikydamosi skirtingų pozicijų, bando rasti jas abi tenkinantį sprendimą. Šalys derasi.

Derybos yra toks procesas, kuriame dalyvauja mažiausiai dvi šalys. Tai procesas, kuriame šalys siekia naudos sau. Derybos yra procesas, kuriame šalys turi ir siūlyti, ir gauti. Svarbiausia, kad derybose dalyvaujančios šalys turi norėti susitarti. O tam susitarimui pasiekti derybų dalyviai turi įveikti kliūtis.

Versle nuolat vyksta derybos. Vadovai derasi su darbuotojais. Pavyzdžiui, vadovas paskiria darbuotojui papildomą užduotį, o darbuotojas už tai paprašo papildomo atlygio. Jei vadovas to nebuvo numatęs – šalys derasi, kad rastų abiem priimtiną sprendimą.

Kitas pavyzdys: pardavimų vadybininkas paskambino potencialiam klientui ir pasiūlė pirkti paslaugą. Tačiau klientui kaina pasirodė gerokai per aukšta. Pardavimo vadybininko tikslas – paslaugą parduoti. Pirkėjo tikslas – nupirkti paslaugą kuo mažesne kaina. Tokiu atveju abi šalys derasi, kad prieitų abiem pusėms priimtiną sprendimą.

Taigi, šiandieninis verslas, kuriame labai didelė konkurencija, yra paremtas derybomis. Derybos padeda pasiekti tikslų ir išsikovoti geresnes sąlygas.

Pagrindinis derybų principas – konstruktyvumas. Tai reiškia, kad galutinis sprendimas turi būti priimtinas abiem šalims. O dažna derybų pabaiga – kompromisas. Tačiau kompromisas nėra gerai, nes tokiu atveju kiekviena iš šalių derybų metu kažką ir praranda (t. y. kažko atsisako).