Outsourcingas yra tam tikrų organizacijos veiklų vykdymas, pasitelkiant tam išorinius tiekėjus / partnerius ir pan. Outsourcingas apiforminamas sutartimi.

Outsourcingas turi daug privalumų. Jis suteikia galimybę organizacijoms pasinaudoti tuo, kas atitinkamoje srityje yra geriausia, profesionaliausia. Outsourcingas mažina riziką ir dažnais atvejais padeda taupyti. Taip pat didelis privalumas yra tai, kad outsourcingas organizacijoms padeda išvengti „silpnųjų vietų“. Kadangi jomis pasirūpina profesionalai, besispecializuojantys atitinkamoje srityje.

Tačiau vien privalumų vargu ar gali būti. Outsourcingas turi ir probleminių sričių. Statistikos duomenys rodo, kad 20–25 proc. outsourcingu grįstų santykių (tiek gamybos, tiek ir paslaugų srityse) nutrūksta per pirmuosius dvejus metus, o dar pusė – per penkerius metus.

Tokie skaičiai yra outsourcingo problema. Literatūroje teigiama, jog juos lemia tokios priežastys kaip nepakankama tiekėjo kompetencija, aukšta kaina, prastas aptarnavimas, bendradarbiavimo stoka ir pan.

Nors outsourcingas turi ilgą sąrašą privalumų, tačiau reikia paminėti ir jo trūkumus. Pirmiausiai, tai niekas nėra apsaugotas nuo nepatikimų tiekėjų. Tiekėjai gali apie save pateikti klaidingos informacijos ir kitais būdais įtikinti kitą outsourcingo šalį savo nepagrįstais nebėjimais. Dar vienas trūkumas – komunikavimo problemos. Taip pat gali iškilti problemų su personalo lojalumu.

Kartais outsourcingo atveju pasitaiko, kad perdavus veiklą tiekėjams, prarandama jos kontrolė. Tai gali nutikti, jei tiekėjas nenorės būti nuolat kontroliuojamas ir stebimas. Taip pat nors outsourcingas dažniausiai leidžia taupyti, gali nutikti, kad retais atvejais išlaidos padidėja.