Nekilnojamojo turto įsigijimas yra paprasčiausias investavimo būdas į nekilnojamąjį turtą. Jeigu tam tikras asmuo turi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, nors neturi tikslo į jį investuoti ir gauti pelno, vistiek šis turtas dalyvauja nekilnojamojo turto rinkoje.

Asmuo įsigijęs nekilnojamojo turto objektą tampa jo savininku ir įgauna nuosavybės teisę į jį. Toks asmuo gali gauti pelną iš nuompinigių, kuriuos jis gauna nuomodamas savo turtą kitiems asmenims. Taip pat asmuo gali gauti pajamų iš nekilnojamojo turto objekto vertės pasikeitimo.

Visais atvejais, perkant nekilnojamąjį turtą, pirkėjas turi įsitikinti ar nekilnojamojo turto investicinė grąža atitinka jo lūkesčius. Be to, jeigu nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriui atlyginti yra paimama paskola iš banko, reikia išsiaiškinti, ar tai leis gauti iš investavimo tam tikrą pelną.

Taip pat svarbu yra tinkamai pasirinkti nekilnojamojo turto objekto vietovę. Jeigu lėšos yra investuojamos į biurams skirtas patalpas, reikėtų pasirūpinti, kad tokios patalpos būtų netoli miesto centro. Tačiau renkantis gyvenamojo namo vietovę, pažymėtina, kad tai turi būti rami, atokesnė nuo miesto šurmulio vieta.

Verta pabrėžti, kad investuotojas gali didinti jam priklausančio nekilnojamojo turto vertę, pavyzdžiui, atlikdamas remonto darbus. Tai savo ruožtu daro tokį statinį patrauklesnį nuomininkui.

Apibendrinant, galima teigti, kad investavimo būdas susijęs su nekilnojamojo turto pirkimu yra vienas paprasčiausių bei pelningiausių investavimo būdų, tačiau tokiam investavimui reikia skirti daug lėšų arba prašyti banko paskolos.