Individuali įmonė – teisinė įmonės forma, išsiskirianti ribota teisine atsakomybe. Steigti individualią įmonę nesudėtinga, nereikia investicijų įstatiniam kapitalui. Nesunku tvarkyti šios įmonės buhalterinę apskaitą. Tačiau didžiausias neigiamas dalykas – ribota teisinė atsakomybė. Tai reiškia, kad neužtekus įmonės turto prievolėms padengti, skola išieškoma iš savininko asmeninio turto.

Individualias įmones dažniausiai steigia jauni asmenys. Jie neturi lėšų įstatiniam kapitalui. Taip pat dar neturi turto, kuriuo rizikuotų.

Individualios įmonės steigimą Lietuvoje reglamentuoja du teisės aktai: Individualių įmonių įstatymas ir Civilinis kodeksas.

Pirmiausiai individualios įmonės steigėjas sudaro įmonės nuostatus. Šiuose nuostatuose pažymima, ar įmonės vadovu bus pats jos savininkas, ar skiriamas kitas asmuo. Toliau steigiant įmonę būtinas notariškas dokumentų patvirtinimas. Individualią įmonę steigti galima, jei notaras patvirtina:

• prašyme dėl įmonės registravimo pateiktų dokumentų tikrumą;

• individualios įmonės nuostatų atitikimą įstatymams;

• faktą, kad galima registruoti individualią įmonę.

Steigiant individualią įmonę, notarui pateikiami tokie dokumentai:

• prašymas įmonę įregistruoti Juridinių asmenų registre;

• nuostatai;

• savininko sutikimas, registruoti individualios įmonės buveinę jam priklausančiose patalpose (šis sutikimas nereikalingas, jei individualios įmonės savininkas buveinę registruoja jam priklausančiose patalpose);

• licencija;

• duomenys apie steigėjus, vadovą.

Notarui patvirtinus dokumentus, įmonė registruojama Registrų centre. Čia pateikiami notaro patvirtinti dokumentai ir, žinoma, prašymas registruoti individualią įmonę.

Individuali įmonė įsteigta, kai ji įregistruojama Juridinių asmenų registre.